- praprusimas
- praprusi̇̀mas dkt. Rū́pintis káimo žmonių̃ praprusimù.
.
.
praprusimas — 1 praprusìmas sm. (2) → 1 praprusti 1: Valstiečių praprusime Žemaitė matė šviesesnės ateities laidą K.Kors. prusimas; išprusimas; praprusimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išprusimas — 1 išprusìmas sm. (2) BŽ305 → 1 išprusti 2: Jis išsiskiria iš kitų savo išprusimu bei mokslumu rš. Koks jo te išprusìmas, vis tiek kaip ir nei kokio! Sb. Nepakankamą rašytojo kalbinį išprusimą rodo nelietuviškos sakinių konstrukcijos, perdėtas… … Dictionary of the Lithuanian Language